Grįžti atgal

Tarptautinis eTwinning projektas

2024-06-12

Tarptautinis eTwinning projektas

“Recognize the good you in your heart and take action!”

(„Atpažink savyje gerumą ir imkis veiksmų!”)

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Kristina Kalinauskienė

Emocinis raštingumas – tai gebėjimas atpažinti savo bei aplinkinių žmonių emocijas, jas kontroliuoti ir reikšti tinkamu būdu. Įgūdis pažvelgti į save, įsivardinti patiriamus jausmus ir juos priimti – būtinas gerai asmens savijautai. Savo emocijas prasčiau atpažįstantis žmogus gali jaustis nelaimingas santykiuose, užsisklęsti, mažiau bendrauti ir dažniau reikšti negatyvios vidinės būklės ženklus: naudoti sarkazmą, kalbėti atžagariai, atsiriboti nuo aplinkinių. Dėl emocinio raštingumo stokos gali būti sunkiau prisitaikyti prie reikšmingų gyvenimo pokyčių. Nuolat kintančiame pasaulyje šis gebėjimas turi milžinišką įtaką asmeninei savijautai ir psichikos sveikatos būklei. Todėl labai svarbu jau ikimokykliniame amžiuje kalbėti su vaikais apie emocijas, jų raišką, emocijų sukeltų jausmų atpažinimą bei gebėjimą kilusias emocijas suvaldyti.

Kad priešmokyklinukai į mokyklas išeitų emociškai išprusę, sausio mėnesį „Kodėlčiukų“ grupės vaikai su mokytoja metodininke Kristina Kalinauskiene prisijungė prie eTwinning tarptautinio bendradarbiavimo projekto ”Recognize the good you in your heart and take action!” (liet. „Atpažink savyje gerumą ir imkis veiksmų!”). Kiti projekto dalyviai – mokiniai ir mokytojai iš Turkijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos.

Projekto tikslai – gilinti emocinio raštingumo žinias, lavinti gebėjimą atpažinti emocijas, įvardinti jas ir jas valdyti; užmegzti teigiamus ir palaikančius santykius su mokiniais, mokytojais ir bendraamžiais; užtikrinti, kad ugdytiniai jaustųsi laimingi savo ugdymo įstaigoje; skatinti mokinių pasitikėjimą savimi; ugdyti pagarbą sau ir kitam, savo ir kito poreikiams.

Projektas truko penkis mėnesius – nuo sausio iki gegužės mėn.

Sausio mėn. vyko parengiamieji projekto darbai - projekto partneriai turėjo parengti projekto planą, gauti ugdytinių tėvų sutikimus, kurie leidžia vaikams dalyvauti projekto veiklose, sukurti projekto logotipą ir plakatą, parengti projekte dalyvaujančių šalių, miestų ir mokyklų prisistatymą. Priešmokyklinio ugdymo grupės „Kodėlčiukai“ mokytojos metodininkės Kristinos Kalinauskienės sukurtas plakatas surinko didžiausią projekto dalyvių balsų skaičių ir tapo projekto plakatu.

Kadangi „eTwinning“ tarptautinio bendradarbiavimo projektų veiklos vyko internetinėje erdvėje, tai vasario mėnuo prasidėjo minint Saugesnio interneto dieną. Visi projekto dalyviai gavo užduotį – atkoduoti paruoštus plakatus, skatinančius padiskutuoti grupėse minėtąja tema.

Kitos vasario mėnesio veiklos buvo orientuotos į vaikų emocinę savijautą (jausmus), fizinę ir socialinę gerovę. Vaikai diskutavo apie jausmus, kada patys išgyvena panašias emocijas. Sužinojo, kad išjausti visokius jausmus yra normalu - tiek džiaugsmą, tiek liūdesį, tiek pasibjaurėjimą, tiek baimę, tiek pyktį. Svarbiausia, atpažinti, kuriuos jausmus išgyvenant jaučiamės nemaloniai ir mokėti sau padėti.

Su vaikais buvo kalbamasi apie tai, kas gali mums padėti pasijusti geriau. Vienas iš vaikų paminėtų geresnės savijautos būdų buvo sportas, pavyzdžiui, joga. Joga padeda žmogui nusiraminti, susikaupti, pasijusti geriau ir pažinti save.

Ugdytiniai dalinosi savo mintimis, kada jie gerai jaučiasi grupėje/ mokykloje: kai vaikai draugauja, kviečia žaisti kartu, šypsosi, dalinasi žaislais, apkabina, kalbasi, nesityčioja, neprasivardžiuoja. Gerai savijautai yra reikalingas malonus, betarpiškas tarpusavio bendravimas, kito priėmimas, išklausymas. Tad vaikai mokėsi kurti gerus tarpusavio santykius keisdamiesi draugystės apyrankėmis, kurias jie patys nupynė iš siūlų.

Kovo mėnesį skyrėme laiko knygų skaitymui, empatijos veikloms, fiziniam aktyvumui, bendravimui ir bendradarbiavimui.

Knygą į rankas dažniausiai paimame trokšdami malonumo ar žinių. Tačiau ši veikla naudinga ir mūsų emocinei savijautai, psichikos sveikatai. Tyrimai rodo, kad skaitymas didina empatiją, mažina streso lygį, gerina smegenų veiklą.

Fizinio aktyvumo veiklos vaikams ypač patinka. Judėdami jie ne tik gerai jaučiasi, bet ir mokosi bendrauti, bendradarbiauti, puoselėti vertybes. Tad vaikams buvo organizuojamos sporto veiklos, judrieji ir sportiniai žaidimai, estafetės.

Empatija yra gebėjimas suprasti ir suvokti kitų žmonių emocijas, jų požiūrius ir elgesį. Ji gali padėti mums kurti geresnius santykius su kitais žmonėmis ir dėl to jausti emocinį komfortą. Su vaikais diskutavome apie empatiją ir kuo ji svarbi, ieškojome empatiškumo pavyzdžių ir patys mokėmės būti empatiškais. Žiūrėjome video apie visame pasaulyje žinomą motyvatorių, gimusį be rankų ir be kojų (Nick Vujicic), tačiau gebėjusį mokykloje atsilaikyti prieš patyčias dėl to, kad atrodo kitaip nei visi žmonės, ir nepalūžti. Vaikai svarstė, kaip žmogus neturintis nei rankų, nei kojų gali valgyti, rašyti, piešti ir labai nustebo, kad garsusis motyvatorius net geba plaukti bei žaisti futbolą. Vaikams buvo pasiūlyta įsijausti į tokio žmogaus vaidmenį ir pabandyti ką nors nupiešti piešimo priemonę laikant burna arba kojų pirštais. Išbandę netradicines piešimo ir rašymo galimybes, vaikai padarė išvadą, kad tokie žmonės susiduria su begale sunkumų ir nepatogumų. Mūsų pareiga yra suprasti, padėti, nesityčioti ar neužgaulioti, o įsivaizduoti, kaip pats jaustumeisi būdamas tokio žmogaus vietoje.

Balandžio mėnesį skyrėme efektyviai komunikacijai, pykčio valdymui ir sveikai mitybai.

Žmonių komunikavimo būdai turi būti tinkami ir suprantami aplinkai. Efektyvi komunikacija lemia gerą emocinę savijautą, nes aktyvus ir empatiškas klausymasis yra toks pats svarbus, kaip kalbėjimas ir informacijos perdavimas. Kai žmogus žino ir jaučia, kad kitas jo klausosi, tada informaciją perteikia drąsiai, lengvai, paprastai, aiškiai. Ir atvirkščiai, kai žmogus kalba aiškiai, glaustai, įtaigiai - jo įdomu klausytis ir klausomasi aktyviai. Tad priešmokyklinukai mokėsi dirbti komandose, tarpusavyje bendraudami ir bendradarbiaudami atliko užduotis, kurias vėliau vieni kitiems pristatė, šitaip mokydamiesi efektyviai komunikuoti.

Kaip dažnai girdime suaugusiuosius sakant vaikams „Oi, kaip negražu pykti“, „Nėra čia dėl ko pykti“, „Negalima pykti“ ir pan. Anaiptol – pykti galima ir net reikia. Ši emocija pati savaime nėra bloga. Pasak psichologų, pyktis yra natūrali žmogaus emocija, kylanti, kai išgyvename tam tikrus jausmus: grėsmę, konfliktą, pažeminimą, patyčias, išdavystę ir kt. Vaikai (net ir naujagimiai) natūraliai jaučia pyktį, kai nepatenkinami poreikiai. Svarbiausia yra mokėti pyktį išreikšti arba jį suvaldyti. Su vaikais kalbėjomės apie pykčio emociją ir situacijas, kada ši emocija kyla, kokius signalus siunčia kūnas, kai esi supykęs. Diskutavome, kaip tinkamai elgtis supykus, kaip padėti sau pasijusti geriau (pvz., pripūsti ir susprogdinti balioną, nupiešti pyktį, nupieštą pykčio piešinį suplėšyti ir išmesti, ištrypti pyktį, lėtai suskaičiuoti pirmyn nuo 1 iki 10 ir atgal ir kt.), gaminome žaislą, skirtą pykčiui numalšinti.

Kartais žmonės neigiamas ir teigiamas emocijas išgyvena tiesiog valgydami. Tai vadinama emociniu valgymu. Vis dėl to, dažniausiai emocinis valgymas yra siejamas su neigiamomis emocijomis, o šį sutrikimą turintys žmonės siekia patirti geras emocijas, nusiraminti ir įveikti nuobodulį ar liūdesį. Deja, emocinis valgymas neišsprendžia emocinių problemų.

„Kodėlčiukų“ grupės vaikai diskutavo apie tai, kaip emocijos veikia mūsų mitybą ir kaip mityba veikia mūsų emocijas. Čia buvo puiki proga į projektą pakviesti ir ugdytinių tėvelius. Namuose vaikai su tėveliais kūrė „Sveiką lėkštę“: gamino patiekalus iš vaisių ir daržovių, fotografavo, o grupėje žiūrėdami nuotraukas aptarėme, kokias emocijas vaikams sukelia pačių ar grupės draugų sukurti „Sveikos lėkštės“ šedevrai.

Bendradarbiavimas su tėvais tuo nesibaigė. Balandžio 24 dieną Šiaulių lopšelio-darželio „Trys nykštukai“ administracija suorganizavo nuotolinę paskaitą įstaigos bendruomenei „Vaikų pyktis ir agresija“. Paskaitos metu ugdytinių tėvai gilino žinias apie pykčio emociją ir jos suvaldymo būdus.

eTwinning projekto „Recognize the good you in your heart and take action!” tikslai pasiekti: ugdytiniai tapo emociškai raštingesni, atpažįsta emocijas, jų sukeltus jausmus, geba tinkamai į jas reaguoti, išjausti, suvaldyti, labiau pasitiki savimi, patiria empatiją ir patys stengiasi būti empatiški, yra atidesni ir dėmesingesni kitiems žmonėms, bando konstruktyviai spręsti problemas.

Projekto metu naudoti šie web2 įrankiai: Twinboard, ToonApp, Zoom, Docs.google, Google Forms, View.Genially, Anyflip, , Artsteps, Youtube, Canva, Padlet, PicCollage, YouCut, Chatgpt, Facebook, WhatsApp, Jigsawplanet, LearningApps, Wordwall.

Aktyviai vyko projekto sklaida – buvo informuoti grupės tėvai, informacija buvo paskelbta įstaigos Facebook profilyje, dalis projekto veiklų buvo pristatytos kovo 21 dieną, Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos organizuotoje Tarptautinėje priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pradinių klasių mokinių konferencijoje „Kartu auginame sveiką, aktyvią mokyklą“. Konferencijoje pranešimą „Kaip mes mokomės gyventi sveikai“ skaitė trys ugdytiniai iš „Kodėlčiukų“ grupės.

Projekte dalyvavusios priešmokyklinio ugdymo grupės „Kodėlčiukai“ galutinis projekto produktas – įkurta Nusiraminimo zona grupėje (žr. Nuotraukos).

Galutiniai projekto partnerių produktai – virtuali projekto akimirkų paroda ir projekto daina „We Shine Together“, sukurta naudojant DI (dirbtinį intelektą).

Nuoroda į galutinius projekto partnerių produktus: